Ankstesniame skyriuje paminėtos medžiagos savybės susiaurina pasirinkimą į kelias medžiagas. Dažniausios medžiagos yra nikelio-chromo lydinis, geležies-chromo-aliuminio lydinis, molibdeno silicidas ir silicio karbidas. Šios medžiagos gali veikti aukštoje temperatūroje dėl jų atsparumo aukštos temperatūros oksidacijai. Kita grupė susideda iš grafito, molibdeno, volframo ir tantalo. Šios medžiagos oksiduojasi aukštoje temperatūroje ir naudojamos tik vakuuminėje aplinkoje arba krosnyse, kuriose atmosferoje nėra deguonies.
Nikelio-chromo (Ni-Cr) lydinis
Šis tipas yra viena iš plačiausiai naudojamų elementų šildymo medžiagų dėl savo lankstumo, didelio atsparumo varžai ir atsparumo oksidacijai net esant aukštai temperatūrai. Dažniausia nikelio-chromo lydinio sudėtis yra 80/20 arba 80% nikelio, 20% chromo. Kitos kompozicijos yra prieinamos priklausomai nuo gamintojo. Dėl didelio lankstumo jis paprastai traukiamas į laidus, kai naudojamas kaip šildymo elementas. Bendra programa, kuri eksponuoja šią savybę, yra karštos vielos putų pjaustytuvai. Didžiausia nikelio-chromo laidais pasiekiama kaitinimo temperatūra yra apie 1 100–1 200 °C.
Geležies-chromo-aliuminio (Fe-Cr-Al) lydinio
Šis tipas yra populiariai žinomas pagal prekės ženklą Kanthal. Kantalio feritinio geležies-chromo-aliuminio lydinio cheminė sudėtis paprastai yra nuo 20 iki 24% chromo, 4-6% aliuminio ir geležies kaip balansas. Geležies-chromo-aliuminio šildytuvai naudojami dėl jų pumo ir mažesnio sunkumo, palyginti su Ni-Cr. Jie taip pat gali sukurti aukštesnę temperatūrą nei nikelio-chromo viela, kuri yra apie 1300–1400 °C. Turėdamas geležį kaip netaurų metalą, šis lydiys turi mažesnį kainų svyravimą nei Ni-Cr, kurį daugiausia sudaro nikelis. Geležies-chromo-aliuminio lydinio naudojimo trūkumas yra jų sumažėjęs stiprumas aukštesnėje temperatūroje.
Geležies-chromo-aliuminio lydinio gali būti geriau procesas žinomas kaip miltelių metalurgija. Šiame procese ydingas ingotas virsta milteliais ir suspaustas į mirtį. Tada jis sukepinamas arba karštai spaudžiamas (karštas izostatinis presavimas) temperatūros kontroliuojamoje atmosferoje, kad būtų sukurta metalurginė lydymosi medžiaga, visiškai neišlydant metalo miltelių. Dispersoidai pridedami prie teodinio mišinio, kad sustiprintų mechanines medžiagos savybes, kad būtų galima suteikti papildomą stiprumą ir kietumą aukštesnėje temperatūroje.
